šiupinys

šiupinys
šiupinỹs sm. (3b) Š, Rtr, DŽ, KŽ; L, šiùpinis (1) Krg 1. MŽ, D.Pošk, N, K, MitII292, NdŽ, KŽ, Kv, Grdm, Krkl, Krš, Brs, Ms, Lž, Vdžg, Čk, Skr, PnmŽ tiršta su kiauliena ar spirgučiais virta košė iš žirnių, pupų, bulvių, kruopų, miltų: Šiupinỹs yra košė iš miežių kruopų, žirnių, visokios mėsos su kiaulės uodega J. Žemaitijoje buvo statomas ant Kalėdų stalo šiupinys su kyšančia viduryje dubenio kiaulės uodega rš. Tarp skaninių ir vaišės valgių buvo juka, šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros S.Dauk. Mes, lietuvninkai, barščius ir šiùpinį skanų su lašiniais gardžiais išvirtus girdami valgom K.Donel. Šiùpinį išverda Kalėdoms, Užgavėnėms ir skerstuvėms J. Rugiams pjaunant verda šiupinį su paršo galva Rt. O kad paršelį paskerdu, šiupinį tirštą išverdu LRT(Krt). Iš kruopų šiùpinį virdavom, plačių spirgų, žirnių įdėdavo, pupelių Žgn. Išverda tą košę, ir ana y[ra] toki riebi, meisina, skani, tad vadinas šiupinỹs Kl. Jau buvo numie pietai išvirti, šiùpinis Klp. Kurk ugnį, kaisk katilelį, dėk pupų, dėk žirnių, dėk bulvių, dėk meisos, dėk kruopų, dėk lašinių – virk šiupinelį (d.) Plt. Lapė Kotryna pašmukšt į karklyną su šiùpinio puodu, su subine juoda (d.) Vkš. ^ Bučinio kai šiupinio, meilės kai košės LTR(Jz). Sušoko pri darbo it šeimyna pri riebio šiupinio M.Valanč. A nenori šiupinio su gaidžio subine? End. Iš miego šiupinio neišvirsi TDrVII150(Dov). Klupiniu pri šiupinio B418. Šiupinys šutinti ir tinginiui nesunku J.Jabl. 2. R, MŽ160, D.Pošk, KI258, M, Vd, NdŽ, Ms, Lž, Brž, Pšl, Jnšk, Pn, Šd, Grk, Srd, Brt košė iš žirnių, pupų, bulvių, kruopų, miltų ir kt., verdama be mėsos: Dėl gavėnios šiùpinį virdavo – žirnių ir miltų sumaišo Ps. Šiandie rytą šiùpinio kad prikirtau! Vl. Ar aš tau nebuvau gera gaspadinė? Ar aš tau n'išviriau barščių su šiùpiniu? JD112. ^ Trum̃pa (trupa) kaip šiupinỹs Ėr. 3. KBII74, BS201, K.Būg, Rm, Klm spirginta sriuba iš žirnių, kopūstų, bulvių ir kt.: Srėbk ir srėbk tą šiùpinį Všk. Sako žmonai: – Privirk šiùpinio Btg. Šiupinys valgomas su duona rš. ║ Kdl kopūstienė. 4. NdŽ troškinys, ragu. 5. Jn(Bsg), Sb, Slm mutinys, duonienė: Vaikai valgo šiùpinį Lkš. 6. NdŽ mišinys, kratinys: Ant jūsų grendimo baisus šiupinỹs: čia ir šiaudai, ir linai, ir skiedros, ir pakulos – viskas sykiu susimaišę Krok. Kokie čia tavo javai – šiupinỹs Sb. Perniai atliko kaip šiùpinio tų bulbiūkščių, šiemet – vė[l] Mžš. ║ prk. netvarka, maišatis, jukinys: Kambaryje, ir darbuose, ir visame gyvenime yra šiupinys Pč. Išeina iš tų šokių toks šiupinys, juog nesmagu žiūrėti TS1903,7. 7. kas sudaryta, sudėta iš atskirų, įvairių dalių: Dagilio lietuviškas šiupinys. Eilės A1884,295. Vakare įvyks koncertas šiupinỹs (įvairi programa) DŽ. 8. NdŽ, Bsg trupinys: Suvalgyk šiùpinius Gs.
◊ kaĩp šiupinỹs vérda triukšminga: Troboje kaip šiupinys virė, kol tik visus butelius ištuštino Žem.
šiupinių̃ dienà Vlkš bažn. Pelenų diena (gavėnios pirmoji diena).
šiùpinio martì
1. J, Plt Užgavėnių dieną ėmė šliūbą, dėl to ir vadinas šiupinio marti Šts.
2. prasta, nerūpestinga šeimininkė: Šiupinio marti: tol gyveno, kol turėjo iš ko šiupinį virti Ggr.
šiùpinio matùšė End, KlvrŽ apie apsileidusią moterį. šiùpinio privìrti pridaryti triukšmo: Taip ir reikia, – ragana, buvo ji šiupinio privirus LzP.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • šiupinys — šiupinỹs dkt. Iš miẽgo šiùpinio neišvi̇̀rsi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • virti — 1 vìrti, verda ( a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283 1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šiupienis — šiupiẽnis sm. (2) NdŽ 1. Dsn žr. šiupinys 1. 2. apie rupius, ašakotus miltus, valgį: Seniau malūnai buvo labai geri: miltai – gražu pažiūrėt, o dabar atveš kokio šiupiẽnio... Mlt. ^ Tavo duona kaip šiupiẽnis Ktk. Vienų duona kap saulė, ė kitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blerbėti — 1 blerbėti, blerba, ėjo 1. intr., tr. Grg kalbėti nesuprantama kalba, nesuprantamai: Žydai blerba, t. y. daug šneka J. Ans blerba nežinia ką Kv. | refl.: Šalip jo atklajūnas blerbasi svetima kalba LzP. ║ plepėti: Blerbėjo kaip seni ratai, bet… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grubuliuotas — grubuliuotas, a adj. (1) žr. grubuluotas: Kelias grubuliuotas Ggr. Šiupinys grubuliuotas – pridėta kietų daiktų (žirnių, pupų) Ggr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpleškinti — išplẽškinti tr. šnek. 1. iškūrenti: Rytą pečių gerai išpleškinau, dabar kepsiu duoną Dglš. 2. sunaudoti deginant, išdeginti: Kiek žibalo išplẽškino! Ds. Vieni atlikę, išpleškino visą žibalą Vad. 3. Švnč smarkiai ką padaryti: Tik superku visus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kliukėti — kliukėti, kliùka, ėjo intr. 1. kliuksėti plakantis, kliunksėti: Paperai visi kliùka Kp. Seni kiaušiniai ima kliukėti Lnkv. Višta patupėjo ant kiaušinių savaitę, kiaušiniai ir ėmė kliukėti Klov. | Man šiandie labai pilvas kliùka: mat bulvienės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krupnikas — 2 ×krùpnikas (l. krupnik) sm. (1) 1. kruopų sriuba: Su krùpniku tik ligonį gali valgydinti, o ne darbinyką! Sdb. Nuo krupniko bliūdus grandė O. 2. Vb mutinys, šiupinys …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulti — kùlti, ia, kūlė K; SD153, R 1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mandagus — mandagùs, ì adj. (4, 3b) J.Jabl, mañdagus, i (1) J.Jabl 1. R, MŽ335 kuris gražaus elgesio, gražių manierų: Patogus (mañdagus) žmogus KI95. Jo būdas mañdagus KII44. Toli jam buvo iki mandagios, gražiai apsirengusios dukters LzP. O kurs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”